Šiandien išmaniosios technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, o einant mokyklos koridoriumi jau nebestebina kas antras paauglys įnikęs į mobilųjį telefoną. Žinoma, atsiradus interneto ryšiui, išmaniesiems telefonams, netrukdomi galime bendrauti su kitame pasaulio krašte esančiais žmonėmis, vos vienu pelės paspaudimu gauti daugybę įdomios informacijos, mokytis daug efektyviau ir įdomiau. Deja, atsitinka taip, kad būdami aktyvūs virtualioje socialinėje erdvėje pamirštame tuos, kurie yra šalia, o „išmanioji“ realybė tampa daug tikresne už mus supančią. Ilgainiui perdėm susidraugavus su išmaniosiomis technologijomis ima keistis vaiko elgesys, gerokai susiaurėja jo interesų ratas ir įdomu darosi tik tai, kas ekrane, pašlyja santykiai su šeimos nariais ir draugais, jam tampa sunku susikaupti, ima kamuoti nemiga ir pan. Kur yra ta riba, už kurios išmaniosios technologijos jau neša ne naudą, bet žalą ir kaip ją atpažinti? Edukacijos metu per situacijų žaidimus, provokacijas ir sąmoningumo skatinimą smagiai ir nuotaikingai mokysimės atpažinti save ir savo jausmus, nuo kurių norisi pabėgti į virtualią realybę, kalbėsimės apie technologijas ir bandysime atskirti jų teikiamą naudą ir keliamas pagundas bei žalą. Kartu ieškosime būdų kaip pramogauti, nusiraminti ir atsipalaiduoti tikrovėje, o virtualią (ne)realybę panaudoti pozityviai: informacijos paieškai, kūrybai, lavinimuisi ir gal net karjeros galimybėms.
Edukacijas parengė ir veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien su emocinio intelekto ugdymo programomis per paskutinius metus vedęs jau per kelis šimtus edukacijų įvairiose Lietuvos mokyklose.
Patvirtinta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Kultūrinės edukacijos sistemoje „Kultūros pasas“