Visuomenėje, kuri vertina kognityvinį pažinimą ir racionalumą, dažniausiai girdime, kad turime daryti tai, „kas turi prasmę“ ir yra „praktiška“. Tačiau toks supratimas sukelia prieštaringą jauseną, kai tuo pačiu siunčiama žinutė „sek paskui savo širdį“. Jausmai – ne tik sujungia, bet ir griauna, todėl mokėjimas juos suvaldyti ir tinkamai reaguoti, yra vienas svarbiausių kokybiškų santykių aspektų. Emocinis intelektas itin svarbus mokykloje, asmeniniame gyvenime, santykiuose su aplinkiniais. Todėl verta skirti daugiau dėmesio savęs pažinimui ir trokštamų savybių išsiugdymui. Tada tikimybė sulaukti pasisekimo ir įgyvendinti net pačius slapčiausius savo tikslus tikrai padidės. Žmogus gali valdyti savo emocijas ir pasiekti vidinę ramybę, nepaisydamas išorės aplinkybių. Suprasti, kad gali pasiekti tokią būseną, kokią nori pasiekti. Paplitusi nuomonė, kad mūsų gyvenimą iš esmės lemia genetiškai paveldėtas ir nekintantis tam tikro koeficiento intelektas. Tačiau kodėl kartais aukštą intelekto koeficientą turintiems žmonėms nesiseka, o į proto galiūnus nepanašūs asmenys gyvenime puikiai tvarkosi. Emocinis intelektas parodo, jog gyvenime svarbiausius etinius sprendimus lemia jausmų galia ir mastas. Impulso vergai, kuriems stinga savitvardos, nepasižymi ir dorove. Iš čia ir kyla patyčios bei kito žeminimas. Gebėjimas kontroliuoti savo impulsus yra charakterio tvirtumo ir valios pamatas. Tik taip mes galime pažinti savąjį kelią, rinktis profesiją ir nelipdami per kitų galvas siekti karjeros. Nesugebėdami suvokti artimo poreikių ar jo nevilties, negalime būti rūpestingi ir tapti tikraisiais lyderiais, paskui kuriuos norėtųsi sekti. Šiandien mums labiausiai ir stinga savigarbos, savitvardos ir užuojautos. Pasitelkdami itin turtingą mūsų tautosakos palikimą – pasakas ir pasakojimus, legendas, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan. – siekiame ugdyti moksleivių emocinį intelektą. Situacijų žaidimai, juose atpažįstant save ir kitus, padės formuoti visavertę asmenybę, gebančią pažinti ir atpažinti sudėtingą savo ir kito žmogaus jausmų pasaulį, sugebėti jį valdyti bei kurti darnius ir tvarius tarpusavio santykius.
Edukacijas parengė ir veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien su emocinio intelekto ugdymo programomis per paskutinius metus vedęs jau per kelis šimtus edukacijų įvairiose Lietuvos mokyklose.
Patvirtinta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Kultūrinės edukacijos sistemoje „Kultūros pasas“