„Pasaulį sugriaus ne tie, kas daro blogį, bet tie, kurie tai mato ir nieko nedaro“ Albertas Einšteinas
Kartais patyčios gali atrodyti panašios į draugų pajuokavimus ar draugiškus patraukimus per dantį. Juk tikriausiai ne vienam yra tekę juokais pasakyti draugui „riebų“ žodelį, ar kaip kitaip pašiepti bičiulį ar jo elgesį. Vis dėlto labai svarbu žinoti, kad patyčios nėra humoro forma! Kuo skiriasi patyčios nuo pajuokavimo? Kai juokaujama, linksma būna abiem žmonėms, o tyčiojantis linksma tik vienam – kitas tuo metu jaučiasi labai įskaudintas. Patyčių fenomenas įtraukia ne tik auką ir budelį, – tai visos bendruomenės reikalas. Net ir tylus linksėjimas galva ar tiesiog ignoravimas mane taip pat padaro nusikaltimo sąjungininku.
Dažnas net nesusimąsto, kad patyčios tai viena iš smurto formų, didelis rizikos veiksnys įvairiausioms vaikų, o vėliau ir suaugusiųjų psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti, ypač žodinių patyčių sukeltą skausmą dažnai labai sunku apčiuopti ir numalšinti. Suaugę patys yra linkę nuvertinti žodinio įžeidinėjimo sukeliamą poveikį, tad kaip padėti vaikams užuot skaudinus vienas kitą ieškoti grupės narių tarpusavio panašumų, rasti būdus, kaip vaikų grupei išmokti būti kartu? Edukacijos metu žaidžiami situacijų žaidimai, kurių metu galima savo kailiu išgyventi paskatinimo, peikimo ar ignoravimo efektą, ieškoti atsakymų į klausimus: kaip jaučiuosi, kai esu žeminamas, kokios to pasekmės, ką daryti, jei patiriu patyčias ir kodėl žmonės apskritai taip elgiasi? Kokia yra mano atsakomybė? Kur ieškoti pagalbos? Kaip keisti esamą situaciją ir kas gi yra tikroji lyderystė? Savęs ir kitų atpažinimas įvairiuose vaidmenyse padeda pažinti ir atpažinti sudėtingą savo ir kito žmogaus jausmų pasaulį, sugebėti jį valdyti bei kurti darnius ir tvarius tarpusavio santykius, formuoti visavertę asmenybę.
Kartais patyčios gali atrodyti panašios į draugų pajuokavimus ar draugiškus patraukimus per dantį. Juk tikriausiai ne vienam yra tekę juokais pasakyti draugui „riebų“ žodelį, ar kaip kitaip pašiepti bičiulį ar jo elgesį. Vis dėlto labai svarbu žinoti, kad patyčios nėra humoro forma! Kuo skiriasi patyčios nuo pajuokavimo? Kai juokaujama, linksma būna abiem žmonėms, o tyčiojantis linksma tik vienam – kitas tuo metu jaučiasi labai įskaudintas. Patyčių fenomenas įtraukia ne tik auką ir budelį, – tai visos bendruomenės reikalas. Net ir tylus linksėjimas galva ar tiesiog ignoravimas mane taip pat padaro nusikaltimo sąjungininku.
Dažnas net nesusimąsto, kad patyčios tai viena iš smurto formų, didelis rizikos veiksnys įvairiausioms vaikų, o vėliau ir suaugusiųjų psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti, ypač žodinių patyčių sukeltą skausmą dažnai labai sunku apčiuopti ir numalšinti. Suaugę patys yra linkę nuvertinti žodinio įžeidinėjimo sukeliamą poveikį, tad kaip padėti vaikams užuot skaudinus vienas kitą ieškoti grupės narių tarpusavio panašumų, rasti būdus, kaip vaikų grupei išmokti būti kartu? Edukacijos metu žaidžiami situacijų žaidimai, kurių metu galima savo kailiu išgyventi paskatinimo, peikimo ar ignoravimo efektą, ieškoti atsakymų į klausimus: kaip jaučiuosi, kai esu žeminamas, kokios to pasekmės, ką daryti, jei patiriu patyčias ir kodėl žmonės apskritai taip elgiasi? Kokia yra mano atsakomybė? Kur ieškoti pagalbos? Kaip keisti esamą situaciją ir kas gi yra tikroji lyderystė? Savęs ir kitų atpažinimas įvairiuose vaidmenyse padeda pažinti ir atpažinti sudėtingą savo ir kito žmogaus jausmų pasaulį, sugebėti jį valdyti bei kurti darnius ir tvarius tarpusavio santykius, formuoti visavertę asmenybę.
Edukacijas vedantis poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas, taip pat kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien su emocinio intelekto ugdymo programomis per paskutinius metus vedęs jau per kelis šimtus edukacijų įvairiose Lietuvos mokyklose.
|