Apie ką iš tikrųjų yra liaudyje puikiai žinomas posakis „nesek man pasakų“? Tai reiškia nustoti meluoti sau ir kitiems, priimti save tokį, koks esi iš tikrųjų. Tad kodėl gi teatras? Teatras dažną iš mūsų užburia galimybe persikūnyti, tapti kažkuo kitu ir netgi tarsi pasimatuoti kito žmogaus gyvenimą. Tačiau pirmoji taisyklė teatre yra „nustoti vaidinti“! Mes atmetame dirbtinumą, šablonus, klišes ir siekiame tikrumo. Norime patikėti tuo, kad scenoje regime tikrą žmogų, išgyvenantį tikrus jausmus ir situacijas. Maža to! Trokštame įsijausti į reginį, susitapatinti su veikėju ir kartu su juo keliauti bei patirti visas mums taip artimas gyvenimiškas situacijas. Tačiau kaip patiems įžengti į sceną? Kaip tai padaryti, kai dažną iš mūsų tiesiog kausto scenos ir viešojo kalbėjimo baimė? Arba ji taip verčia perlenkti lazdą, kad toji vaidyba tampa jau nebeskani. Teatro improvizacijos dirbtuvės kviečia kiekvieną iš mūsų išbandyti klysti, klupti ir vėl keltis! Visi esame apdovanoti skirtingais talentais, tačiau kaip juos išlukštenti ir įdarbinti? Per įvairius linksmus teatrinius žaidimus bei improvizacijas mokysimės atsipalaiduoti, įveikti baimes ir su juoku pažvelgti į tą „netobuląjį aš".
|
Edukacijas veda Eliza Bondarenko, aktorė ir dainininkė: „Daug dirbu su vaikais – nuo scenos raiškos pamokėlių iki kūrybinių dirbtuvių. Teatre gali būti viskuo, o vaikai tą moką geriau už suaugusius. Ne pirmus metus stebiu kaip teatro užsiėmimai padeda vaikui priimti savo kūną, balsą ir mintis, kitaip sakant – pasitikėti savimi. Dažnai vaikams kartoju, kad teatre nėra netinkamų pasiūlymų ir nėra klaidų!“
|
|
Patvirtinta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Kultūrinės edukacijos sistemoje „Kultūros pasas“
|
|
