Pagal amžių adaptuotos edukacijos metu dalyviai mokysis suteikti pirmąją pagalbą ir patikėti savimi bei faktu, kad gyvybę išgelbėti gali net pirmokas. Jaunesnieji žaisdami išmoks padėti sau ar kitam įdrėskimo, kraujavimo, lūžio ar stipresnio sumušimo atveju, kaip, kada ir kokią pagalbą kviesti, kaip išvengti nelaimių, elgtis saugiai ir atsakingai. Vyresnieji supras, kad jų suteikta pagalba čia ir dabar gali realiai išgelbėti gyvybę. Taikydami teorines pirmosios pagalbos bei pradinio gaivinimo žinias praktiškai, mokysis suteikti pagalbą kraujavimo, paspringimo, apsinuodijimo, šilumos smūgio ir kt. atvejais, naudojant manekenus atliks pradinio gaivinimo veiksmus. Situacijų žaidimuose siekiama provokuoti edukacijos dalyvius ir susimąstyti: ką daryčiau, jei realiame gyvenime atsidurčiau panašioje situacijoje? Ar skubėčiau į pagalbą? Visiems aišku, kad jei draugas susižeidė, būtinai stengsiuosi jam padėti. O kaip pasielgsiu gatvėje pamatęs gulintį be sąmonės benamį, prie kurio bjauru liestis? O ką jei teikdamas pagalbą galiu susižeisti pats? O jei draugas padaugino svaigalų, ar nebijosiu prisidaryti „problemų“ iškvietęs jam pagalbą? Ką darysiu, jei nepažįstamasis gatvėje plūsta krauju, ar pulsiu plikomis rankomis stabdyti kraujavimą bandydamas jam padėti? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų padės ieškoti pirmosios pagalbos teikimo algoritmai kartu bandant įsiklausyti į savo vidinį pasaulį ir susimąstyti apie gyvybės vertę, ramiai ir neskubant apmąstyti situacijas, kuriose abejojama ar užtektų noro, drąsos ir ryžto teikti pagalbą, kad realybėje susidūrus su panašiomis situacijomis daugiau laiko liktų veiksmui, o ne baimei ir abejonėms.
|